RKBC

Rūdninkų kaimas

Galerija

Kontaktai

Meniu

Žemėlapis

Informacija turistams

Istorija

Švč. Trejybės bažnyčia

Laisvalaikio salė

Amatai

Rūdninkų giria

Biblioteka

Aktualijos

Apklausa

Kaip manote, ar jaunimas mūsų kaime prasmingai leidžia savo laisvalaikį?

Taip

Ne

Neturiu nuomonės

INFORMACIJA TURISTAMS
 
Šalčininkų rajono kodas:
8 – 380 skambinant iš Lietuvos
00370380 skambinant iš užsienio
 
RŪDNINKŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONAS
 
    Teritorija plačiai naudojama rekreacijai, nes dauguma šiai veiklai patraukliu, tinkamu vietų yra nesunkiai pasiekiamos transporto priemonėmis ir pėsčiomis. Sausi pušynai labiausiai patrauklus uogavimui, grybavimui bei vaistažolių rinkimui. Visoje teritorijoje medžiojama, ir medžiokle galima laikyti vienu iš rekreacijos būdų.
Šioje teritorijoje noriai lankosi paukščių ir gamtos stebėtojai, fotografai. Ypač mėgstama šios grupės žmonių lankymosi vieta iki šiol buvo atviras smėlynas (buvęs karinis poligonas), kuriame tetervinų tuoktuvių balsų klausymas bei šių paukščių stebėjimas teikia daug malonumo ir yra puiki pramoga. Visinčios, Šalčios upeliuose intensyviai plaukiojama baidarėmis bei žvejojama.
Medžioklės ir žvejybos ypatybės
    Rūdninkų girios biosferos poligono teritorijoje daugiausiai medžiojami stambieji žvėrys. Brakonieriavimas šioje saugomoje teritorijoje ir jos apylinkėse, deja, nėra retas reiškinys. Žvejų sukeliamas gyvūnų trikdymas iki šiol nebuvo labai svarbus, nes pati žvejyba nebūna intensyvi. Kadangi ežerų krantai yra pelkėti ir apaugę sumedėjusia augalija, žvejojimas nuo kranto čia nepopuliarus. Be to Kernavas ir Šulnys yra distrofiniai ežerai, todėl juose žuvų yra nedaug.
Rekreacija
    Kadangi miškai aplink Rūdninkų girios biosferos poligoną labai tinka rekreacijai (dauguma jų yra pušynai), tai aplinkinių miestelių ir miestų žmonės (Šalčininkų ir ypač Vilniaus) šiose vietose renka grybus ir uogas, žvejoja, medžioja bei stovyklauja. Merkio upė, Šalčia (ypač žemupyje) ir kiti sraunus upeliai tampa vis labiau mėgiami vandens turistų. Pavyzdžiui, Merkiu i vakarus nuo Rūdninkų girios biosferos poligono atskiromis dienomis praplaukia šimtai vandens turistu. Plaukimas baidarėmis vis populiarėja.
 
KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU ŠALČININKŲ RAJONO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖMIS  KELIAUJANT VANDENS TRASOMIS
 
 
Merkio vandens trasa
Trasos ilgis - 188,3 km
Dešinysis Nemuno intakas – aštuntoji pagal ilgį Lietuvos ir svarbiausia Dzūkijos upė – Merkys.
Vandens turistų pamėgta upe plaukiama iš Tabariškių nesunkiomis valtimis arba baidarėmis. (Sporto ir turizmo inventoriaus nuoma www.klimkyne.lt). Toliau Merkys vingiuoja per Mikniškes, Turgelius, Merkinę, kurioje XVIII a. gyvavo garsioji Pavlovo Respublika. Už jos upė teka per nemiškingas vietoves ir savo kilpomis pagražina kraštovaizdį. Artėdamas prie Jašiūnų Merkys patenka į Jašiūnų ir Paliepių miškų prieglobstį. Už Jašiūnų – įdomus Sližiūnų kaimas, o toliau – Rūdninkų giria. Per ją upė vingiuoja iki pat Varėnos ir Trakų rajonų. Toje dalyje Merkio pakrantėje yra du dideli kaimai – girios bendravardis istorinis Rūdninkų kaimas ir Žagarinė.
 
MERKYS
 
0,0 km
Plaukti pradedame Tabariškių kaime čia pat už tilto iš kairės pusės. Susitarus su kaimo gyventojais jų laukuose galime pernakvoti. Kaime yra sena medinė bažnyčia, pastatyta XVII a., o taip pat ir maisto parduotuvė. Po kurio laiko teks susidurti su pirma kliūtimi – mediniu tiltuku, o vėliau ir su betoniniu.
 
3,3 km
Praplaukiame tiltą Aukštojo Pamerkio gyvenvietėje, vėliau lapuotą miškelį, kur čia pat už jo galime pailsėti.
 
12,7 km
Perplaukiame per Mikniškių kaimą, kur yra maža bažnyčia ir daug vietos pailsėti nuo irklavimo.
 
13,9 km
Pasiekiame tiltą Turgelių gyvenvietė, kuri yra išsidėsčiusi dešiniame upės krante. Verta aplankyti XX a. bažnyčią iš akmenų, čia taip pat yra daug parduotuvių, kuriose galime apsipirkti tolesnei kelionei. Plaukiant po tiltu reikia būti atsargiems, nes yra gausu akmenų.
  
19,2 km
Perplaukiame du tiltus ir jau esame Merkinės kaime. Srovė darosi stipresnė, upės krantas vis miškingesnis, dešinėje pusėje galima sustoti poilsiui. Upė teka per Rūdninkų girią, kur srovė gana stipri, yra daug smulkių kliūčių ir akmenų. Čia galime užbaigti pirmą plaukimo dieną.
 
26,5 km
Plaukiame po tiltu Merkio Vilkiškės, toliau už mūsų lieka Vaitiešiūnų  ir Katenų kaimai.
 
30,8 km
Upė platėja, plaukiame po dideliu tiltu. Dešinėje upės pusėje matome Jašiūnų seniūnijos pastatus.
 
37,6 km
Tarptautinės trasos Vilnius – Lida (A15) tiltas, dešinėje pusėje bažnyčia. Kaime taip pat yra parduotuvių, barų. Apie 4 km žemyn yra kitas tiltas, už jo ant kairio kranto yra apleisti parko rūmai. Toliau pasiekiame kitą tiltą.
 
45,1 km
Už mūsų lieka Sližiūnų gyvenvietės tiltas. Tiek ant kairio, tiek ant dešinio kranto puiki vieta pailsėti. Upė įteka į mišką, siaurėja. Toliau vėl matome puikias vietas sustojimui, kur galime užbaigti antrą plaukimo dieną.
 
52,5 km
Plaukiame po mažu tiltuku Salų kaime, už kurio yra graži vieta poilsiui.
 
59,7 km
Tiltas netoli Rūdninkų kaimo, kuriame yra bažnyčia ir parduotuvės. Toliau upė labai vingiuotai teka per Rūdninkų laukus, kur irgi galime sustoti. Netoli Baltosios Vokės upė siaurėja, nes vandenys teka Papio kanalu, tad toliau būtinai reikia pereiti, nes galime sutikti nulūžusiuos medžius.
 
68 km
Plaukiame per tiltą Žagarinės kaime, kur upė yra gana siauri ir vingiuota. Čia irgi galime surasti vietos trumpam poilsiui. Toliau upė vis siaurėja. 73,5 km – pradžia ramios 14-os kilometrų upės trasos, kur galime apsistoti ir užbaigti trečią kelionių dieną.
 
78,5 km
Pasiekiame trasos A4 Varšuva – Vilnius tiltą. Toliau lieka už mūsų dešinysis Jonupio intakas, mažas tiltukas ir kairysis Pirčiupio intakas.
 
88,3 km
Vingiuota upė prasideda Dargužių kaime. Dešiniame upės krante galima sustoti poilsiui.  90,3 km – vėl plaukiame po trasos tiltu, o už 2 km upė įteka į mišką, kur yra puikus kraštovaizdis poilsiui.
 
95,8 km
Pasiekiame Valkininkų gyvenvietės tiltą. Kaime yra parduotuvių, baras, bažnyčia. Už kaimo ant abiejų Merkio kranto galima pailsėti. 
 
98,8 km
Už dešinio Šalčios intako upė platėja. Plaukiame per laukus, kur galima sustoti ir pernakvoti, užbaigdami ketvirtą dieną, nes vėliau per keliasdešimt kilometrų nebus tokios progos. Už kelių kilometrų Merkys įplaukia į mišką – tai vienas iš gražiausių jos vietų (apie 7 km).
 
105,2 km
Už mūsų lieka Kukiškių kaimas. Toliau upė teka per laukus.
 
116,1 km
Plaukiame į Pamerkių kaimą, už kurio yra tiltas. Dešinėje pusėje lieka Biekšų kaimas, už kurio galime sustoti, pailsėti. Toliau Bartelių ir Molių kaimai. Upė turi aukštus miškingus krantus, kur vėliau teka per miškus ir laukus. Čia apsistojame ir baigiame penktą kelionės dieną.
 
133,4 km
Vėl įplaukiame į mišką, kur prasideda aukšti, kalnuoti Merkio krantai. Už kelių kilometrų ant kairio upės kranto galima pailsėti.
 
139 km
Plaukiame į Varėnos miestą, kur iš kairės pusės matome Beržupio intaką. Dešinėje pusėje yra graži vieta sustojimui. Plaukiame po tiltu, už kurio upė vėl teka miškingu keliu.
 
148,1 km
Už mūsų lieka kairysis Derežnyčios intakas, Salovartos ir Moliadungio kaimų pastatai. Upės srovė stiprėja.
 
154,8 km
Perlojos kaimo tiltukas, už kurio galima sustoti poilsiui. Toliau matomi gyvenvietės Miliponiškės pastatai, bei kairysis Lavyso intakas. Įplaukiame į Dzūkijos Nacionalinio Parko areną.
 
166,2 km
Už mūsų lieka Ūlos intakas, už kurio galime sustoti nakvynei ir taip užbaigti septintą dieną.
 
173,3 km
Plaukiame iki ant kairio upės kranto įsikūrusio Pulvočių miesto. Būtinai atkreipkite dėmesį į liną, kuris užtemptas per upę.
 
185,3 km
Upė teka laukais, už kurių matomas trasos A4 Druskininkai – Vilnius tiltas.
 
188,3 km
Šalia Merkinės miestelio Merkys įteka į Nemuną. Miestelyje yra daug parduotuvių, bažnyčia, baras. Čia užbaigiame savo kelionę.
 
 
 

Nuorodos

Elektroninis paštas

El. paštas: 

 

Slaptažodis: 

Dizainas: Puslapiai.eu

Svetainėje naudojama MegaTVS